Laukinė filosofija

Narve snūduriuojantis Liūtas, orus, didingas gyvūnas, neišgyventų išleistas už zoologijos sodo vartų. Taip šiandien suvokiama filosofija. Ji maitinama pagal nustatytą grafiką ir teikia reginio naudą. Universitetinė disciplina, mokslo butaforija, žinių balastas, dominantis pavienius karjeros specialistus, arba dar vienas kursas, leidžiantis studentams be pastangų surinkti reikiamą kreditų skaičių… Arba senovės reliktas, kurį įsipareigojome saugoti taip, kaip saugome egiptiečių mumijas ar aptrupėjusias romėnų skulptūras. Filosofija retai (ir retam) tampa šiuo tuo daugiau nei empirine gyvenimo dalimi.

Paklauskime, ar dar gyva „laukinė“ filosofija? Ar ją dar galima sutikti turgaus aikštėje?

Neturėtume jokio pagrindo kalbėti apie filosofijos poreikį anapus universiteto durų – atleiskite už netikėtą minties posūkį – jeigu nebūtų tokių įstaigų, kaip Filosofijos akademija. Ji, kad ir menkas, filosofijos būtinybės įrodymas.