GYVENIMO KOMPASAS. KETURI GYDYTOJO RECEPTAI

Vienas žmogus, pradirbęs daug metų, pradėjo jausti didelį nepasitenkinimą savo darbu. Darbas taip įkyrėjo, kad reikėjo didelių pastangų prisiversti rytais ateiti į darbą. Kai pasidarė visiškai blogai - nebeišlaikė nervai, žmogus nutarė nueiti pas gydytoją. Šis atidžiai išklausė ir paklausė, kada ir kur ligonis jaunystėje jautėsi laimingas. Truputį pagalvojęs, žmogus pasakė, kad laimingiausias jis buvo vaikystėje paplūdimyje prie jūros.

Gydytojas ant keturių lapų parašė receptą. Buvo nutarta, kad kitą dieną žmogus eis į paplūdimį ryte prieš devynias. Su savimi jis negali turėti nei knygų, nei papildomos medžiagos ir neturėtų kalbėtis su aplinkiniais. Kas tris valandas jis turėtų perskaityti receptą.

Kitą rytą žmogus atvyko į paplūdimį gerokai prieš devynias nusiteikęs pesimistiškai. Jis buvo labai nusivylęs, kad nereikėjo spręsti jokių uždavinių, siekti tikslų ir nebuvo kuo užsiimti. Laikas bėgo lėtai.

Devintą valandą jis paėmė pirmą lapą ir perskaitė: „Atidžiai klausyk". Perskaitęs tekstą, žmogus pagalvojo, kad gydytojas kuoktelėjo ir galbūt tik juokėsi iš jo. Ko ir kur klausyti? Jis pradėjo vaikščioti krantu, mąstydamas apie gydytojo žodžius, ir po tam tikro laiko pastebėjo, kad pradėjo girdėti jūros ošimą, smėlio girgždėjimą, paukščių balsus ir kitus garsus. Po tam tikro laiko žmogus pajuto palengvėjimą. Jis pradėjo galvoti apie visokiausius su juo tiesiogiai nesusijusius dalykus.

Laikas praėjo daug greičiau ir atėjo 12 valanda, kai reikėjo perskaityti kitą receptą. Jame buvo parašyta: „Atsigręžk atgal". „Kur atgal?" - klausė savęs žmogus. Jis vėl ėmė vaikščioti po paplūdimį ir pamažu pradėjo prisiminti, kas buvo vaikystėje. Jis prisiminė, kaip su velioniu broliu žuvavo upėje ir kiek džiaugsmo jiems tai suteikdavo. Paskui prisiminė tėvą, motiną, kaip jie mylėjo jį ir brolį, ir meilės banga užplūdo jo širdį. Žmogus nustebo, kiek daug laimės buvo praeityje, ir širdyje pasidarė lengviau.

Greitai atėjo 15 valanda, kai reikėjo perskaityti trečią gydytojo receptą. Joje buvo parašyta: „Apsvarstyk ir įvertink savo motyvus". Žmogus prisiminė, kad visą gyvenimą stengėsi uždirbti kuo daugiau pinigų, pasiekti žmonių pripažinimą ir sėkmę. Po tam tikro laiko švelnus vidinis balsas paklausė jo, ar tie motyvai buvo geri? O gal visiškai ne taip? Žmogus prisipažino sau, kad pagrindiniai tikslai pasidarė neaiškūs. Praeityje viskas buvo aišku ir jis stengdavosi pasiekti tikslą. Kai situacija darbe pasikeitė, jis prarado šį jausmą ir dabar jautėsi praradęs save.

Ir štai atėjo 18 valanda - laikas perskaityti paskutinį receptą. „Užrašyk savo nerimą ant smėlio" -buvo nurodyta jame. Dabar žmogus suprato tam tikrą gydytojo receptų logiką. Iš pradžių reikėjo išsivaduoti iš savo vidinės neramios būsenos, prisiminti savo patirtas laimingas valandas, apgalvoti dabartinę padėtį ir motyvus ir peržiūrėti, apsvarstyti juos.

Kai žmogus suderina savo vielinius jausmus, jo išorinės problemos tampa ne tokios jau reikšmingos, kaip atrodo iš pradžių. Jeigu vidiniai motyvai, sąžinė ir gebėjimai susiderina ir atsiranda vidinė ramybė, darbas tampa įdomesnis nepriklausomai nuo išorinių problemų. Netgi jeigu žmogui nepasiseks, jis bus įsitikinęs, kad buvo teisus. Svarbu tai, kad keisdamas pasaulį žmogus keistų ir save.